Image by Free-Photos from Pixabay

Vienintelis pasaulis – Deja.. (1 dalis)

– Nimajau, Nimajau.. palauk, kur tu bėgi.. Nimajauuu!
Bet Nimajus negirdėjo savo draugo riksmų, jis turėjo tikslą kuo greičiau dar kartą pamatyti savo mamą, bet..
– Štai kur tu mažasis niekšeli, mes tavęs visur ieškojome, – iš už kampo išlindęs tarė suaugę vyrai.
Berniukas suprato kas jo laukia, todėl net negalvojo apie sustojimą.
– Na gi kvailiai, gaudykit tą vaikiščią, greičiau!!
– Aš bėgsiu pro čia, – rodė į nedidelį keliuką  vienas iš vyrų, – aplenksiu jį ir atsidursiu priešais jį, net jam pačiam nesupratus.
– Kai sugausit, atveskit jį čia, tik atminkit, man reikia jo gyvo.
Mažasis Nimajus jau buvo netoli mamos, jis jau valėsi ašaras.. kai staiga kelią jam pastojo dvigubai už jį didesnis vyras ir pačiupo jį už rankos, nieko nelaukdamas, vyras išsišiepęs iki dantų jog gaus apdovanojimą pradėjo tempti berniuką pas savo bosą, nors berniukas ir muistėsi, bandė jam įkasti į koją, trankė jį savo trumpomis rankytėmis, deja išsilaisvinti jam nepavyko, vyras buvo per stiprus. Kuo toliau berniuką tempė nuo mamos, tuo daugiau ašarų radosi jo akyse, jis buvo prižadėjas mamai, jog aplankys ją prieš jai išeinant..
– Na na na ir ką čia turim, ar tik ne mūsų mažasis Nimajus? – tarė vyriausias vyras iš grupės, – ar žinai kodėl tu čia? ar supranti kas dabar bus?
– Paleiskit mane, jūs bepročiai, aš tik noriu pas savo mamą.
– Pas mamą? cha cha cha.. kokią dar mamą?
– Aš jai prižadėjau.. prižadėjau.. – nebesulaikydamas ašarų lemeno vaikas.
– Sakai prižadėjai? deja aš tau turiu kitų planų.. – ištaręs šiuo žodžius jis išsitraukė kažkokį aparatą ir paspaudė porą mygtukų, – na štai, dabar truputį palukėkim.
Po kelių akimirkų prie jų atsirado į kosminį laivą panašus daiktas, tik mažesnis, atrodė jog jame vietos yra tik vienam ir nedideliam žmogui.
– Grūskit jį į vidų ir uždarykit! – sukomandavo vadas.
– Lysk į vidų tu mažas išpera.. – rėkė vienas per kitą vyrai prie berniuko.
– Na štai, viskas.. Nimajau.. geros kelionės, – ištarė vyras kuris turėjo rankose tą patį aparatą ir paspaudęs mygtuką įžūliai nusišypsojo berniukui.
Daiktas, kuris buvo panašus į kosminį laivą ištikro pasirodo buvo ne laivas, o tarpvisatinis kelionmaišis, na bent jau taip jį vadino vietiniai, kelionmaišis lyg specialiai suprogramuotas kilo į dangų lėtai, stabtelėjo ties tokia vieta, kad berniukas galėtų matyti savo mamą, kai jis atsisuko ir pažiūrėjo pro langą, šis daiktas pradėjo judėti priešinga kryptimi, iš pradžių lėtai, o po to pasiekęs maksimalų greitį dingo. Nimajaus paskutinis matytas vaizdas buvo jo mama.. jo mama karste, leidžiama giliai po žeme, pasirodo berniukas skubėjo į mamos laidotuves ir buvo jai prižadėjęs, kad ten bus, kad atsisveikins su ja paskutinį kartą..

Kelionmaišis baigė kelionę ir smarkiai trenkėsi į žemę ar bent jau kažką kieto, kur Nimajus nusileido? ar jis sugebės grįžti? kokie nuotykiai jo laukia?

Parašykite komentarą

avatar