Nimajus nubudo po kelių valandų. Nors miegas buvo į naudą, bet pabudęs jis suprato, jog vėl liko vienas kaip pirštas ir dar ta nežinomybė priešakyje..
Laivas kuriuo Nimajus skrido pas Tivio draugą Džerksą buvo daug didesnis, nei jis manė. Jame buvo visi reikalingi daiktai pragyvenimui, nors nebuvo svarbiausio – draugo su kuriuo jis būtų galėjęs pasišnekėti. Vos Nimajui pabudus pradėjo gurgti jo skrandis, taigi jam teko atsikelti ir susirasti ką užkrimsti, o užkrimsti tikrai buvo ko..
– Ehh.. jau mieliau gulėčiau lovoje visą kelionę, nei eičiau bastytis po šį milžinišką laivą – nusižiovavęs pats sau tarė Nimajus. – na bet valgyti juk reikia, kitaip galiu ir nesulaukti tos kelionės pabaigos.
Berniukas lėtu žingsniu nuėjo iki šaldytuvo ir jį atidarė.
– Vajėėėėėzau.. čia dabar kas?!
Šaldytuvas buvo toks didelis, kad buvo galima į jį įeiti.
– Negi šaldytuvas tokio pat dydžio kaip visas laivas? Iš kur čia tiek maisto? Ar Tivis pats čia jo tiek prinešė? – kalbėjosi su savimi vaikas.
Atrodytų jog šaldytuvas užėmė visą laivo plotą, bet išėjus iš jo jis atrodė normalaus dydžio. O jau maisto pasirinkimas.. Nimajus dairėsi tai į vieną tai į kitą pusę negalėdamas patikėti savo akimis koks didelis pasirinkimas ką valgyti ten buvo. Bet jo akį patraukė bandelės, ypač viena bandelė kuri keitė spalvą iš raudonos į žalią, Nimajui tai pasirodė juokinga, bet tuo pačiu ir baugino. Vaikas buvo jau pasiruošęs atsikąsti šios bandelės kurios spalva tuo momentu buvo raudona, bet jam tai padaryti sutrukdė staigus ir stiprus laivo krestelėjimas.
– Ajajajai.. įsikandau sau į lupą, kas tai buvo.. – suspiegė berniukas. – Ar į kažką atsitrenkėme? O gal kažkas atsitrenkė į mus? – svarstė vaikas.
Po vieno stipraus smūgio stojo tyla ir ramybė, atrodė, jog laivas sustojo. Tuo pat metu, pasigirdo švelnus, ramus, moteriškas balsas.
– Nimajau, nebijok. Išeik.
– Kas per.. – pagalvojo Nimajus. – kas čia kalba? – ištarė Nimajus.
– Aš draugas, nebijok. Išeik.
Nimajus įsidrąsino ir išėjo iš šaldytuvo, kuriame buvo pasigriebęs keistą bandelę.
– Na išėjau, kur tu?
– Nimajau, išeik iš laivo, ne iš šaldytuvo. – vos ne juokdamasis pasakė balsas.
– Aaa.. taip.. – susipratęs pasakė vaikas.
Nimajus žengė pro atidarytas laivo duris ir suakmenėjo, kai pamatė kur jį atsiuntė Tivis ir kieno buvo tas švelnus ir moteriškas balsas.
Ar Nimajus pakliuvo į bėdą? Kokioje planetoje jis atsidūrė? Ką sutiko prie laivo? Kieno gi buvo tas švelnus ir moteriškas balsas? Visa tai ir dar daugiau sužinosite kitoje „Vienintelis pasaulis“ dalyje.
