Gražu, kai karalystėje sapnų,
Karalaitė vieniša, sapnuoja sapną ilgą,
Ji pasaulio išsiilgus,
Sapnas jos jau per ilgas.
Visi bandė,
Visi norėjo,
Bet niekas jai padėt nesugebėjo,
O kiti ir iš proto išeit suspėjo!
Karalaitė buvo labai graži,
Bet taip pat vieniša buvo ji,
Gyveno gyvenimą laimingą,
Bet staiga viskas ėmė ir pradingo..
Sapnas ilgas,
Ir skaudus..
Bet karalaitė vienišoji,
Jau niekad nepabus..
