Labirintas ilgas ir klaidus,
Slepia, nežymius skausmus,
Tamsūs užkaboriai sutrikę,
Vienas, šalia kito susigrūdę.
Pasijutus stebima,
Gal truputį vieniša,
Būdama vienui viena,
Šiandien, ji tūno tamsoje.
Šeimininkė išsigandus,
Dairos į visas puses,
Stebi tamsumas kampų,
Deja, jau gerokai per vėlu.
Skausmui diegiant smarkiai,
Šešėlis krito baisiai,
Iškelta ranka ir atspindys joje,
Trikdė blėstančius jausmus staiga.
Aplinka ir įraudusi oda,
Norėjo būti užmiršta,
Staigiai prakirsta,
Kraujuoti pradėjo tamsuma.
Jautėsi ji vieniša,
Nenorėjo likt maža,
Ji norėjo būt šalia,
Paskutinį kartą, ne viena.
