Taigi tataigi, Lietuva vėl nori grįžti prie šauktinių kurie buvo panaikinti jei neklystu 2008 m., tiesa, sakyti, jog Lietuva nori kiek netikslu, nes iš visuomenės reakcijos susidaro įspūdis, kad to nori tik Lietuvos valdžia ir tai neaišku ar visa. Ar grįžimas prie šauktinių kariuomenės yra gerai? o gal to visai nereikia? kiekvienas turi savo nuomonę, taip pat ir aš.
Lietuva palyginti maža šalis, bet šioje šalyje gyvena didi valdžia kurios pagrindinis trūkumas yra nesiskaitymas su paprastais žmonėmis arba tiesiog nebendravimas su jais. Tai buvo parodyta ir šį kartą, kai visi gyveno ramiai, kiekvienas užsiimė tuo kas jam naudinga, tuo kas jam įdomu ir tada BUMT kaip iš giedro dangaus nusileido pranešimas, jog jau pasiūlytas įstatymas kuris grąžins privalomajį šaukimą į kariuomenę, po savaitęs ar mažiau tai patvirtino ir valdžia, dabar teliko „prastumti” šį įstatymą pro seimą ir vėl turėsime šauktinius. Kas čia blogai?
Nesusikalbėjimas su žmonėmis, štai kas blogai. Jei valdžia, prezidentė ir visi kiti aukšti pareigūnai tiesiog paprasčiausiai bendrautų su paprastais žmonėmis, jei būtų atviri ir teiktų reikiamą informaciją manau tie šauktiniai būtų sugrąžinti be jokio didesnio šurmulio ir dauguma tam pritartų, bet kai dabar jie grąžinami su tokiu trenksmu, jog atrodo jau rytoj iš dangaus nusileis raketa tai savaime aišku, kad žmonės nepatenkinti ir šiuo atveju jie gali tokie būti.
Valdžia žmonėms davė suprasti maždaug taip, nuo 2008 m. mes nesugebėjome (ar nenorėjome?) sukurti, sutvarkyti, paruošti, parengti profesionalios kariuomenės ir todėl dabar tiesiog susemsim beleką iš belekur, kad tiesiog būtų užlopytą ta skylė ir mums visiškai nerūpi ar Jums tai patinka ar ne. Tai dabar jei kažkoks žmogus pagalvos taip „hmm, jei aš neturiu pinigų, kodėl gi man nenuėjus apiplėšti banko? apiplėšiu, nes man reikia pinigų, o ar kitiems nuo to kas atsitiks tai man, nei šilta, nei šalta”, žinoma, banko plėšti negalima, nes taip pažeistume įstatymus, o vat daryti tai kas norima tiems kurie tuos įstatymus leidžia jau galima. Ar privalomoji tarnyba blogai?
Asmeniškai manau, kad ne. Pats nesu tarnavęs, bet jei jau pakvies tai tikrai, kad nebėgsiu į užsienį, nesislėpsiu tvarte po šiaudais ir neišsisukinėsiu kažkaip kitaip. Nors valdžia nėra su mumis atvira ir kartais nepadaro kažko kas mums, paprastiems žmonėms tikrai padėtų, kartais neatsižvelgia į paprastų piliečių nuomonę, bet vis gi aš nesu prieš ją ir turbūt gerbiu ją labiau, nei ji mane, todėl pašauktas, eisiu, mokysiuos, žiūrėsiu kas ten kaip ir semsiuos tiek fizinių tiek psichologinių jėgų. Kodėl? kam to reikia?
Tikiu, kad kariuomenėje žmonės nevolioja šūdo, o tiesiog tobulėja, man tai tinka. Jei manote, kad esu koks tai prasigęręs kaimo japas kuriam niekas nerūpi – neatspėjote. Turiu ir darbą ir mylimą panelę ir draugų ir visa kita, visa tai palikti žinoma sunku, bet jei reikia? Kariauti nenoriu ir nematau tikslo, pasiruošti tam – kodėl gi ne. Nereikia manyti, kad grįžęs iš tarnybos būsi pasiruošęs tik karui, ne.. žinoma ne, juk žmogus patobulės visomis kryptimis, tapsi stipresnis fiziškai, ištvermingesnis, gal būt tapsi labiau motyvuotas ir žinantis ko nori iš gyvenimo. Ar tu valdžios pakalikas kuris verbuoja į tarnybą?
Ha! ne. Nors paskaičius viską ką parašiau būtų galima susidaryti tokią nuomonę, atrodo jog giriu šią privalomają tarnybą, pateisinu valdžią ir skatinu visus eiti kariauti. NE! toli gražu ne. Aš tiesiog sakau, jog nereikia bėgti slėptis, kažkur emigruoti ar daryti dar kažką panašaus, sakau, kad reikia į viską reaguoti ramiai ir šaltu protu, jei norite eiti piketuoti prie seimo – jei yra už ką, kodėl gi ne? jei nenorite tarnauti – tai Jūsų pasirinkimas, nes atitarnavę Jūs netapsite tikru vyru ir netarnavę tikrai netapsite tikra moterimi, sakyčiau jog turėtume surasti būdą parodyti valdžiai savo nuomonę, reikia, kad ji mus išgirstų, o išgirdusi kreiptų dėmesį į mūsų sakomus dalykus.
O kodėl Jūs nenorėtumėte tarnauti? o gal kaip tik norėtumėte? išsakykite savo nuomonę! čia tai galite padaryti laisvai!
